fbpx

Skaitykite naujienas tv3.lt

tv3 naujienos

Naujienų agentūros tv3.lt dienos straipsniai
  1. Papildomi mokesčiai už mobilųjį internetą dažniausiai siejami su gyvenimu užsienyje, tačiau su tuo gali susidurti ir tie, kurie tiesiog dažniau keliauja. Net keli mėnesiai darbo nuotoliu, studijų ar ilgesnių atostogų gali pakeisti duomenų naudojimo balansą – ypač jei Lietuvoje naudojamasi „Wi-Fi“, o kelionių metu mobilusis internetas tampa pagrindine ryšio priemone.
  2. Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginiai, kad jaunimas vengia darbo, nenori įsipareigoti ir renkasi lengvesnį kelią. Tačiau naujausi duomenys ir pačių jaunuolių patirtys rodo priešingą tendenciją – dalis jaunų žmonių dirba dar studijų metu, kiti sąmoningai renkasi pertraukas. Užimtumo tarnyba nurodo, kad augantį jaunimo užimtumą lemia tiek palankesnės įsidarbinimo sąlygos, tiek lankstesnės darbo formos ir ankstyvesnis profesinis orientavimas.
  3. TV3 laidoje Gazas. Dugnas. Šou svečiuojasi verslininkas, milijoninį verslą Lietuvoje įkūręs Gediminas Kvietkauskas. Pokalbyje su vedėjais jis prisiminė pirmąsias vairavimo pamokas – ir įvykį, nutikusį dar laikant teises. „Mano pirmas eismo įvykis įvyko prie teisių laikymo“, – šypteli Gediminas. Pasirodo, viskas nutiko su senu „Passatu“ – tuo pačiu su kvadratinėmis lempomis. „Tas senas senas“, – juokiasi jis. Situacija buvo paprasta ir kartu labai žmogiška.
  4. Nemaža dalis gyventojų prašymus pensijai gauti pateikia iš anksto, dar net nesulaukę pensinio amžiaus. Tačiau ne visiems žmonėms pakanka pateikti tik prašymą. Pavyzdžiui, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų turi pateikti ir senas darbo knygeles. Kitaip už šį laiką stažas nebus skaičiuojamas. „Sodra“ nurodo, kad duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų.
  5. Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, konservatorių frakcijos nariai įregistravo siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų. Parlamentarai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.
  6. Nuo sausio įsigaliojus tvarkai, kuri įpareigoja gamintojus ir importuotojus organizuoti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą, nebenaudojamų automobilių tvarkytojų atstovas sako tikintis, kad tai sumažins nelegalios veiklos mastą. Tuo metu automobilių gamintojų ir importuotojų atstovė sako, kad naujos taisyklės suvienodins konkurencines sąlygas rinkoje.
  7. Kol pieno gamintojai Lietuvoje skaičiuoja vis mažėjančias supirkimo kainas ir uždaromus ūkius, parduotuvių lentynose pieno produktai pigti neskuba. Ūkininkai kalba apie nesąžiningą pinigų pasidalijimą visoje pieno grandinėje, ekspertai primena ciklus pasaulinėje rinkoje, o prekybos tinklai aiškina, kodėl kainų pokyčiai pirkėjus pasiekia tik po kelių mėnesių – jei apskritai pasiekia. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad situacija ūkiuose sparčiai blogėja.
  8. Neseniai galimybė turėti saulės elektrinę ant savo namo stogo, mažiau mokėti už elektrą, patiems jos pasigaminti ir būti mažiau priklausomiems, daugeliui atrodė sunkiai įgyvendinama siekiamybė. Šiandien vartojančių elektros gamintojų yra tūkstančiai. Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi.
  9. Mažeikiai per trejus metus siekia į vientisą tinklą sujungti miesto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, už 6,64 mln. eurų nutiesiant apie 7 kilometrus naujų takų. Savivaldybės administracija tarybai siūlo uždegti žalią šviesą projektui, kuris būtų įgyvendintas iki 2029-ųjų pirmojo ketvirčio pabaigos, rodo registruotas sprendimo projektas. Anot jo, taip norima skatinti miesto gyventojus vietoje automobilių kelionėms rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.
  10. Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai ne tik skambina ar siunčia žinutes, bet ir verbuoja lietuvius, kad šie apgaudinėtų tautiečius. Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai. Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst.
  11. Beveik trečdalis (31 proc.) Lietuvos gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja ir toliau dirbti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apklausos duomenimis, dirbti išėjus į pensiją dažniau planuoja išsiskyrę apklaustieji bei našliai – 42 proc. šios grupės atstovų nurodė tokį pasirinkimą. Tarp planuojančiųjų dirbti senatvėje taip pat daugiau kvalifikuotų specialistų (38 proc.) ir darbininkų (37 proc.
  12. Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietijoje dirbantys pensinio amžiaus žmonės gali uždirbti iki 2 tūkst. eurų nemokėdami jokio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kartu gaudami pensiją. Specialistai įvertino, ar panaši mokestinė paskata būtų naudinga ir mums. Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad nauja iniciatyva Vokietijoje siekiama paskatinti pensinį amžių pasiekusius gyventojus toliau savanoriškai dalyvauti darbo rinkoje ir prisidėti prie gerovės kūrimo.
  13. Elektromobiliai tampa vis labiau panašūs į riedančius kompiuterius – su kameromis, sensoriais ir nuolat renkamais duomenimis. Tačiau vis dažniau pasigirstą kalbų, kad visi autonominiai automobiliai turi kameras ir daviklius. O tai reiškia, kad yra galimybė rinkti aplink esančią informaciją, ją kaupti ir esant reikalui persiųsti į duomenų centrus.
  14. Šiauliuose už maždaug 0,48 mln. eurų planuojama sukurti žaliąsias miesto buveines – eksperimentinius želdynus su sumedėjusia ir žoline pievų augmenija. Miesto savivaldybės administracija taip siūlo mažinti taršą ir didinti biologinę įvairovę, rodo registruotas sprendimo projektas. „Siekiama didinti biologinę įvairovę ir mažinti dirvožemio taršą miestų teritorijose, taikant gyvųjų laboratorijų metodą ir integruojant geriausią Europos patirtį.
  15. Viena Pietų Korėjos kriptovaliutų birža šeštadienį atsiprašė už tai, kad per klaidą pervedė vartotojams daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių vertės bitkoinų, platformoje trumpam sukeldama pardavimų bangą. „Bithumb“ pranešė penktadienį per klaidą netyčia išsiuntusi 620 tūkst. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu viršija 40 mlrd. JAV dolerių, ir per 35 minutes po šios klaidos 695 vartotojams, kurių atžvilgiu ji įvyko, užblokavusi galimybę prekiauti ir išimti pinigus.